pavyzdėjimas

pavyzdė́jimas sm. (1); Q34, N 1. SD³474, SD394 → pavyzdėti 1: Akių pavyzdė́jimas DŽ. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD³9, SD8. Tu, žaltys iž vario aukštyn pakeltas, ir, įkirtus nuog gyvačių, pačiu pavyzdėjimu gydžiąs SPII209. Atimu šviesą, pavyzdėjimą, ažustatau SD426. 2. SD¹191, SD³474, SD394 → pavyzdėti 4: Tuo būdu ir kituose sakramentuose ant akių pavyzdėjimo nieko nėra stebuklingo SPI300. Heretikai regis pirmuoju pavyzdėjimu, jog ką gero bylą ir raštą turi po sau DP 514. 3. CII173, SD³474, SD394 nešališkumas, objektyvumas: Nėra pavyzdė́jimo ant asabų Dievėje (pas Dievą) JI317–318. Nes nėra pavyzdėjimo ant asabų Dieviep BtPvR2,11. 4. → pavyzdėti 9: Tatai buvo didė nauda pavyzdė́jimo Viešpaties DP613. \ vyzdėjimas; pavyzdėjimas